Mano laisvoj ?aly tiek daug ?alių, kad pats palieki nuo?aliu.
Stebi tą, kas pavirto vir?eliu, ?vilgsniu nebe ?valiu,
Apytaka ?alių, sakyčiau ?Baltą vėliavą keliu",

Jei masei reiktų vieneto, o Tu atne?tum jam gėlių.
O a? nei?galiu. Bet apie Tave a? su?inočiau i? kalių,
Kol kalės postina eiles apie kales - mačiau net ne kelias,

O pilnas pakeles, matau visas patrakėles, kas ką per drakę les,
Darausi akylas, nes nebesaugo angelas,
Tamsoj i?spardau pakylas,

Nes prometėjas sudegino fakelus.
Ir nieko nematau, bet jau pripratau,
Naktį net i? med?io i?kritau,

Ir toliau u? obuolį nusiritau.
Bet nepribridau, nes ne po savo upę nebraidau.
Rūpi Tau? Eik pietaut, o a? ir taip piečiau.

Neik arčiau, a? taip mir?tu lėčiau,
Nir?tu rečiau, rūką tir?tą tarp pir?tų raičiau...
Ir mačiau,

Kad daug vaikų i?leis bet ?imtą pamokų praleis,
Truputį nelaiku pareis ir smėlį palei kuprą leis tėvai su pusbroliais,
Ant palaikų su ?ūpeliais.

Ka?kas nuėjo ?unkeliais, ka?kam netgi nebuvo kelio,
Kai pagalvoji netoli gali gi nuropot ant kelių,
O rankelių, kurios kelia,

Daug ma?iau negu akelių , kurios tik pačios mato, kur jos gelia.
Galit bėgt jau Fastum gelio į kioskelį, kuris ?viečiasi,
Nes bičių spiečiuose yra kamanių, kurios spiečiasi

Kai randa savo korį mūsų pasakėčiose kurtose nemigos,
Prisuk dinamikus, nes kol tau rodo Stanikus,
Kad ?okinėtum kaip i?tiktas panikos, tol betone ka?kas ramiai toliau skandins titaniukus,

Ir nepadės 4-matic'as, ar divė matematikos,
Nardau kaip kralikas, į ralį kas?
Be praktikos lenktynėse, tu čia tiktai flegmatikas. O man tai kas...