Nesvarbu bučiuot toli, ar stovėtų čia pat,
Skirtingai lyja ant mūsų visuomet,
Laikrod?iai tiksi laiką ne tą patį,

Pasauliai sukurti prie?ingam formate,
Tu niekad neu?minsi nuorūkos man,
A? niekad nepra?ysiu ugnies, dievas mato,

Tiesa jis irgi kitas, absoliučiai,
Pamir?au tik kaip vadinas, atrodo ir kas, tai..
Tu niekada, niekada, niekada, nematysi,

Daugiau nei kad praeivio eilinio akyse,
Pamir?o mus, ir kas tai mes?
Net Mamontovo hakeriai neras,

?inai, dabar abu mes be prad?ios,
Tau vakarėlis, ?ampanas,
O man seniai jau puse trečios,

Lygiai taip pat, kaip ir pabaigose yra,
Tavo triuk?mas - man, man tik mirtina tyla.


?ypsaisi, lyg tai paskutinis kartas,
Pokol a? tu?čias, kaip Zvonkaus koncertas,
Tik būtybė, nei draugas, nei prie?as,

Kuriam tik mė?las, dėl ko tu plė?ais,
Prigirtintas alum ir naiviom fantazijom,
Pritrūkę argumentų, mes melavę esančiom keturiom,

Mar?rutais troleibuso,
Papasakosiu viską tau, po dar vieno būsio,
Niekas negirdi, niekas nemato,

Tai supista paslaptis dviejų psychopatų,
Nepasikeisčiau, net jei laikytum glocką,
Mano laimė - a? noriu pamatyt tave nuoga,

Priglaust kaip mylima, nekenčiama,
Ironizuojančia, likima tą.. spjoviau!
Tai ?iauliai ar Nevada, ka?kur tarp jų,

Tūkstančiai nerado..

Tu niekada, tu niekada, niekada,

Niekada, niekada, niekada nesu?inosi.. (x4)