Yra salis ten kur zmones pavarge
po ziemu simtameciu speiguotu
savo rankomis kasa savo rankomis seja

deja dygsta rugiai o ne duona

rugius pjauna ir maino i siaudus

su spalvotais pirkliais tolimiausiu saliu
puikiai zino siaudai neisgelbes
nepades ir rugiai juk ne duona


uz ka nauja ir siela ir prota parduotu
bet kas duos nors skatika uz likima zmogaus

jau seniai suskaiciuota nulemta aisku ir tikra
jiems belieka tik laukti kol dievas i dangu paims