Visiem, kurie klauso
Ir tiems, kurie dar tiki
Ir tiems, del kuriu cia dar noriu pasilikt

Zinau, kartais buna sunku
Bet ir ka bedarytum
Buk savim

Daryk, ka darai
Reik gyvent kuom gyveni


Spaudimas auga
Ne valandom, minutem
As nemoku pasiduot

Zaidziu vel vienas su eilutem
Nes viskas nebe taip galbut kaip budavo anksciau
Ir as jau nebe toks

Jauciuosi vis ir vis keisciau

Gal tureciau dziugaut

Gal ismokti ignoruot
Bet as dar gyvas
Tad is kur gi, broli, man zinot

Ar bent vienas ju mane supranta
Ar klauso, ar tiki, ar dali bent savęs atranda


Manau, ir tu daznai bandai sudet mintis
Uzmigti vel nelengva, paziurek man i akis
Ir jeigu jie sakys, kad tu to negali

Paimk uz rankos, broli, eisime kartu sunkiam kely

Teises netiket tu kaip ir neturi

Per daug jau tavim tikinciu pas tave ten uznugary
Tiesiog darai, kas tavo siela veza
Geriausia yra tai, kad tai kitus i prieki nesa


Buk savim, kad ir ka jie pasakys
Kad ir ka tavy matys

Buk savim, jei nori pasilikt
Sunku, bet tu turi



Jei kartais bus sunku
Minioj savim islikt

Tarp begales klaidu teisinga pedsaka palikt
As tikiu ir tu tikek, kad rasi savo kelia
Savom mintim, jegom pirmyn

Nors zmones buna gelia

Giliai viduj zinau, zinai ? tu ji nutiesi

Vienetus ar tukstancius savo sirdim paliesi
Gyvenimas ? tai tu, o niekas kitas, buk karys
Parkritęs kelkis ir stipriau sugrizk


Uz sypsenas, gera nuotaika ir pozityva
Uz muzika, kuri sustabdo laika ir kabina

Kelintas busi ? nesvarbu, svarbu pradet
Atsiduot akimirkai, i prieki judet



Musk rekordus, be asaru iskelk medali
Tegul jie sneka, juk zinai, ne visi taip gali

Viskas cia priklauso tiktai nuo tavęs
Bus kurie myles ir bus kurie nekęs


Buk savim, kad ir ka jie pasakys
Kad ir ka tavy matys
Tu tik buk savim, jei nori pasilikt

Zinau, sunku, bet tu turi islikt